savadulkis

savadul̃kis, -ė adj. (2) kuris pats save apdulkina (apie augalus): Bulvės – savadulkis augalas, bet galimas ir kryžminis jų apvaisinimas rš.

savadulkiai adv.: Kaip iš savadulkiai, taip ir iš kryžmiškai apvaisintų žiedų sėklos duoda nepastoviomis savybėmis naujus augalus EncIV1089.